- siūbt
- siū́bt interj. NdŽ, DŽ1, siū̃bt NdŽ 1. plūst (staigiam plūstelėjimui, liejimuisi nusakyti): Banga siū́bt į valtį DŽ1. | Kraujas jai į veidą siūbt rš. 2. šliūkšt (staigiam pylimui žymėti): Tik siū́bt širšių gūžton iš visos dėžutės [dusto] Ob. Katrė priėjus prie krosnies siūbt nuodų puodan rš. 3. J.Jabl sudavimui žymėti: Siū́bt lazda per nugarą DŽ1.
Dictionary of the Lithuanian Language.